Pasirūpinome užmirštais kapais

Vėlų rudenį miršta medžiai, gėlės. Gamta pasirengia, kad ją pergyvenusi, vėl atgimtų. Žmonės panašūs į gamtą: gimsta, užauga, pasensta ir miršta, todėl prasminga, kad Vėlinės švenčiamos vėlų rudenį. Artėjant šiai šventei, žmonės važiuoti ir pėsti skuba aplankyti artimųjų kapus. Kapų kauburėliai sumirga chrizantemų žiedais. O Vėlinių naktį visos kapinės skęsta žvakių šviesoje. Tačiau yra ir nelankomų kapų. Vėlinių laikotarpis – pats geriausias metas pasirūpinti ne tik savo artimųjų, bet ir užmirštais, apleistais kapais. Spalio 24 d. IIc klasės  mokiniai su etikos mokytoju Tomu Pažarausku Linkuvos kapinėse pagerbė mirusiuosius,  uždegė žvakutes ant užmirštų kapų, grėbė lapus, rinko šiukšles. 

Etikos mokytojas Tomas Pažarauskas

Accessibility