Neformalaus meninio ugdymo skyrius

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-12-22 d. sprendimu Nr.T-656 mokykloje pradėjo veikti neformalaus MENINIO UGDYMO SKYRIUS, vykdantis individualią mokyklos kryptingo meninio ugdymo programą, kurią baigus išduodamas neformalaus švietimo pažymėjimas (kodas 9201).

Programa praplečia Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose nurodytą vizualinių menų (piešimo, tapybos) pažinimą ir minimalizuoja (suintensyvina) grafinės, erdvinės-plastinės dailės pažinimą. Pastarąsias sritis praplėsti, pagilinti numato Meninio skyriaus dailės dalykų neformaliojo ugdymo programa.

  • Dailės programa Meniniame skyriuje apima vizualinių menų, dizaino, tautodailės ir taikomosios dailės pažinimą.
  • Programoje turinys pateikiamas koncentrais: 1-4, 5-8, 9-10, 11-12 klasės, numatomos tokios veiklos sritys:

dailės raiška (idėjų kėlimas; technikų taikymas; grafinių, spalvinių ir erdvinių raiškos priemonių naudojimas; savo dailės kūrinių parodymas);
meno kūrinių stebėjimas, interpretavimas ir vertinimas – tai veikla, kai mokiniai stebi savo pačių, draugų, menininkų kūrybos darbus ir išsako kilusias emocijas, suvoktas prasmes, mokosi kritiškai ir savikritiškai vertinti savo ir draugų darbus, mokosi profesinės meninės kalbos;
dailės reiškinių pažinimas socialinėje kultūrinėje aplinkoje – pasaulio bei Lietuvos meno paveldo pažinimas, jo reikšmės ir unikalumo suvokimas.

Dailinės veiklos sritys ugdymo procese integruojamos – viena kitą papildo, ieškoma dailės ir meno reiškinių suvokimo dermės. Meninės raiškos darbus mokiniai pateikia žiūrovams: rengia parodas, pritaiko juos prie socialinės kultūrinės aplinkos
Organizuojant meninę (dailės ir technologijų) veiklą mokiniai:
kartu su pradiniu, pagrindiniu ir viduriniu išsilavinimu įgyja meninių (dailės ir technologijų) kompetencijų;
atskleidžia savo kūrybines galias, ugdo esminių kūrinio ar jo atlikimo bruožų suvokimą ir gebėjimą kritiškai vertinti savo pačių bei kitų darbus;
mokosi suprasti vaizduojamojo ir taikomojo meno sąsajas su kūrybinių kultūrinių industrijų veiklos lauku. Meninis ugdymas įtakoja ne tik mokinių meninę kūrybą, bet ir elgesį, bendravimą, kasdienį gyvenimą, atveria savitą ir turtingą prasmių bei vertybių pasaulį.
Mokykloje, taikant humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sistemos elementus, mokiniai mokosi pagal bendrąsias pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, kurių turinį papildo mokyklos Meninio (dailės ir technologijų) ugdymo programa. Ji praplečia pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose numatytą dailės pažinimą: pagilina vizualinių menų (piešimo, tapybos, grafikos, fotografijos, videomeno, kompiuterinio meno, dizaino, erdvinės dailės) bei meninių technologijų (keramikos, tekstilės, odos, stiklo) kompetencijas. Remiamasi sinestezijos principu bei nuostatomis, kad šiuolaikinėje kultūroje vienos meno formos sustiprina viena kitą.
Mokinių humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sistema integruoja formalųjį ir neformalųjį švietimą.

Įgyvendinant Meninį ugdymą, mokiniams sudaromos sąlygos išplėtoti etninės kultūros žinias, gebėjimus ir vertybines nuostatas, garantuojančias tautos kultūros tęstinumą, jos vertybių kūrimą ir išsaugojimą. 1–4 klasėse meninio ugdymo programa remiasi etninės kultūros pažinimu, 5–10 klasėse – pasaulio kultūrų pažinimu (Lietuvos etninės kultūros ir meno kontekste), 11–12 klasėse – šiuolaikinių medijų kultūra bei kultūrinių kūrybinių industrijų samprata (Lietuvos etninės kultūros ir Lietuvos šiuolaikinio meno kontekste).

Įgyvendinant Meninio (dailės ir technologijų) ugdymo programą intensyviai ir darniai naudojama meninė veiksena (kūryba, atlikimas, analizė, vertinimas ir kita), užtikrinama bendrojo ugdymo ir meninio ugdymo dalykų dermė, laiduojamas meninio ugdymo sistemiškumas.

Meninio ugdymo modelio įgyvendinimo rezultate mokiniai gebės:
kurti tapybos, grafikos, skulptūros, technologijų, kompiuterinės grafikos, dizaino, fotografijos, videomeno, naujųjų medijų meno kūrinius;
savarankiškai realizuoti savo kūrybines idėjas pasirenkant geriausiai tinkamas meninės raiškos technikas ir technologijas;
taikyti kūrybinius įgūdžius veikloje, susijusioje su etnine kultūra, šiuolaikinio meno, kultūros formomis ir kontekstais, kultūrinėmis bei kūrybinėmis industrijomis;
kritiškai vertinti kultūros ir meno reiškinius suvokiant jų sociokultūrinius kontekstus;
analizuoti, suprasti, diskutuoti ir paaiškinti pagrindines meno, technologijų raidos ir vystymosi tendencijas ir kryptis siejant meno teoriją su praktika;
skleisti savo menines idėjas socialinėje aplinkoje (rengti parodas, pristatymus, internetines konferencijas, virusinių medijų formų pristatymus);
kūrybiškai taikyti praktinėje–meninėje veikloje įgytas bendrojo, meninio, technologinio išsilavinimo žinias, žinos kultūrinių kūrybinių industrijų veiklos principus ir vystymosi ypatumus. Ugdydamiesi pagal Meninio (dailės ir technologijų) ugdymo programą mokiniai savarankiškai pasirenka ir savanoriškai dalyvauja kultūrinėje, pažintinėje, projektinėje, parodinėje, kūrybinių kultūrinių industrijų veikloje, jų asmeninės meninės veiklos rezultatai rodomi mokykloje ir už jos ribų. Mokyklos ugdymo planas neprieštarauja bendrojo ugdymo programų bendriesiems ugdymo planams.

Meninio ugdymo dalykų ir valandų paskirstymas vykdomas tokia tvarka:

1–4 klasėse formaliajame ugdyme dėstoma dailė-technologijos. Integruojant formalųjį ir neformalųjį ugdymą dailės-technologijų programą papildo grafinė, spalvinė raiška – po 1 sav. val. 1–4 klasėse ir integruota meninė raiška – 1 sav. val. 1–3 klasėse.

5–10 meninio ugdymo klasėse dailės pamokose klasė skiriama į dvi grupes panaudojant mokinių ugdymo poreikiams tenkinti pamokas – 1 val. klasei.
Integruojant formalųjį ir neformalųjį ugdymą 5–8 klasėse dailės ugdymo turinį praplečia piešimo (5–7 klasėse 1 sav. val., 8 klasėje – 0,5 sav. val.), tapybos (5–7 klasėse 1 sav. val., 8 klasėje – 0,5 sav. val.), grafikos (5–8 klasėse 0,5 sav. val.) ir erdvinės raiškos (5–8 klasėse 0,5 sav. val.) užsiėmimai. 7–8 klasėse vedami meninės fotografijos užsiėmimai (0,5 sav. val.). Technologijų programą 8 klasėje praplečia meninės technologijos (po 1 sav. val.).

Integruojant formalųjį ir neformalųjį ugdymą 9–10 klasėse dailės ugdymo turinį praplečia piešimo (po 0,5 sav. val.), tapybos (po 0,5 sav. val.), grafikos (po 1 sav. val.), erdvinės raiškos (po 1 sav. val.) užsiėmimai. Technologijų programą 9–10 klasėse praplečia rotaciniu būdu dėstomos meninių technologijų: keramikos, odos, tekstilės, stiklo programos (po 0,5 sav. val. 9 klasėje, po 1 sav. val. 10 klasėje).

10 klasėje meninio ugdymo klasių mokiniai atlieka kūrybinius baigiamuosius darbus (projektas „Dovana mokyklai“). Mokiniai (individualiai) rugsėjo mėn. renkasi temą, mėgstamą dailės technologijų raiškos sritį. Direktoriaus įsakymu tvirtinamas mokinių pasirinkimas, skiriamas darbo vadovas. Spalio-balandžio mėn. skiriami savarankiškam kūrybiniam mokinių darbui, konsultuojantis su paskirtaisiais vadovais. Kūrybiniai darbai pristatomi mokyklos bendruomenei šventės metu.

11–12 klasėse tobulinama mokinių dailės, technologijų pažinimo bei raiškos kompetencija: nuosekliai tęsiamas ankstesnis dailės, technologijų mokymas ir remiamasi pagrindinio dailės, technologijų ugdymo turinio koncentre mokinių įgyta dailės raiškos ir pažinimo patirtimi bei išugdytais gebėjimais. Sudaromos galimybės kiekvienam mokiniui rinktis jo polinkius, poreikius ir gabumus atitinkančią menų programą. Siekiant užtikrinti didesnes pasirinkimo galimybes mokiniams, besidomintiems šiuolaikinės dailės raiškos įvairove, norintiems patiems kurti ir pasinaudoti įgyta praktine patirtimi savo gyvenime, dailės, technologijų dalykų turinys grindžiamas mokinių interesus ir polinkius atitinkančia prasminga ir tikslinga jaunuolių saviraiška vizualinėmis, technologinėmis priemonėmis.