Mokytojo gyvenimo prasmė – ruduo

Mokytojo gyvenimo prasmė – ruduo

        … Kasmet, kai po kojomis čeža spalvingi rudeniniai lapai, o dangų graudina išskrendančių paukščių virtinės, Mokytojus aplanko jų profesinė šventė. Laiko ratas, sukdamasis įvairiaspalviame gamtos fone, tarytum trumpam stabteli ties Mokytoju ir leidžia jam pajusti savo darbo prasmę. Kokia ji? Girdėti lietaus lašus? Matyti saulės skrodžiamus debesis? Mylėti smulkmenas, iš kurių susideda gyvenimas? Ar tiesiog – liepsnoti meile, nelaukiant atsako? Ne. Tai girdėti širdies plakimą ir pajusti prašymą: „Paimk,  Mokytojau, mane į delną ir nutapyk teptuku it baltą drobę šiltomis spalvomis. Paberk ant manęs spindinčios aukso žaros … Tik Tu žinai, kokia didelė mano širdis, kiek spalvų joje telpa! Todėl aš visuomet laikau savo širdį delne ir Tau, Mokytojau, įteikiu teptuką. Spalvink savo sielos teptuku, ir mano širdis taps neaprėpiamai didžiu ir neįkainojamu šedevru…  (iš mokinių rašinių)

        Dėkodami Mokytojams už prasmingą triūsą mokyklos abiturientai surengė nuostabią popietę mokyklos aktų salėje, prie baltomis staltiesėmis užtiestų stalelių. Padėkos žodžiai, dainos, rožių žiedai skleidė artumą. Mokytojus su švente sveikino mokyklos direktorė Nijolė Šimienė. Ne tik žodžiai džiugino mokytojus. Renginiui prasidėjus, abiturientai Jiems įteikė paslaptingus vokus. Smalsu ir žaisminga,  atsirado noras sužinoti, kas viduje. O po sveikinimų atplėšę vokus mokytojai nustebo – pirmą kartą mokyklos istorijoje abiturientai įvedė naują valiutą ,,grušus” ir mokytojams padovanojo pilnus vokus. Kadangi pinigų pakako, abiturientai paskelbė aukcioną, kuriame mokytojai už naują valiutą galėjo pirkti mokinių darbų. Taip pat buvo parduodami ir kai kurie mokyklos administracijos asmeniniai daiktai. Koks entuziazmas ir nuotaika užplūdo mokytojus!

           Dėkojame Jums, Mokytojai! Mes laikome savo širdis delnuos – spalvinkit mūsų gyvenimus naujomis spalvomis, naujomis akimirkomis! Tik Jūs tai galite…

 Parengė lietuvių kalbos mokytoja Lina Dekerienė