Humanistinės kultūros ugdymas menine veikla

Humanistinės kultūros ugdymas menine veikla

DAILĖ

MUZIKA

MENINIO UGDYMO MODELIS

Meninio ugdymo modelis (atsisiųsti)

Meninis ugdymas formuoja visapusiškai kūrybingą, kritiškai mąstančią, iniciatyvią, turinčią tvirtas pilietines nuostatas asmenybę. Nuo pirmųjų (mokykla pradėjo veikti nuo 1988 metų) mokyklos gyvavimo metų turėjome savitą viziją, tai yra tipinę mokyklą paversti tikrais kūrybos ir grožio namais. Nusprendėme tapti meninio ugdymo įstaiga, kurioje būtų puoselėjamas natūralus, įgimtas vaiko poreikis savo emocijas ir santykį su aplinka reikšti per vaizdą ir žaidimą, o per tai ugdyti poreikį kurti pačiam, pažinti meno pasaulį, dalyvauti kūrybinėje veikloje, estetiškai formuoti savo aplinką. Įgyvendinant meninio ugdymo modelį sukaupta unikali patirtis:

  • Nuo 1990–1991 m. m. pradėta sustiprintai dėstyti vaizduojamąją ir taikomąją dailę, integruojant dailinį ir technologinį ugdymą, vadovaujantis Kauno miesto mero 1990-06-15 potvarkiu Nr. 61;
  • Švietimo ir mokslo ministerijos dailės ekspertų komisija 1999 m. patvirtino individualią mokyklos meninio (dailinio-technologinio) ugdymo programą 9–12 klasėms;
  • Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo departamento Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo 2002-09-03 įsakymu Nr. 01-37-846 mokykloje įvestas kryptingas meninis (dailės-technologijų) ugdymas – sustiprinto dailinio ugdymo tąsa;
  • Kauno miesto savivaldybės taryba 2005-12-22 sprendimu Nr. T-656 mokykloje įsteigtas neformalaus Meninio ugdymo skyrius. Leista vykdyti formaliojo meninio ugdymo programas integruojant formalųjį ir neformalųjį ugdymą;
  • 2009–2012 m. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Gabių vaikų centrui rekomendavus, įgyvendinta profesinės linkmės dailės ugdymo modulio programa, skirta mokiniams, siekiantiems dailės specializacijos ir tolesnio mokymosi pagal meno studijų srities programas. Pasiektas veiksmingesnis dailės ugdymo diferencijavimas, individualizavimas, specializavimas. Mokiniams sudarytos platesnės galimybės rinktis tolesnes studijas.
  • Nuo 2010 metų įgyvendinant užsibrėžtus tikslus savo veikloje remiamės Netradicinio ugdymo koncepcija, patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2010-03-05 įsakymu Nr. V-299 (Žin., 2010, Nr. 30-1400), Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla samprata, patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2012-11-16 įsakymu Nr. V-1595.

Kauno miesto savivaldybės tarybos leidimas

Kauno miesto savivaldybės tarybos 2005-12-22 d. sprendimu Nr.T-656 mokykloje pradėjo veikti neformalaus MENINIO UGDYMO SKYRIUS, vykdantis individualią  meninio ugdymo programą, kurią baigus išduodamas neformalaus švietimo pažymėjimas (kodas 9201).

Individuali mokyklos pedagogų parengta Meninio (dailės ir technologijų) ugdymo programa bei savitas jos diegimo modelis (formaliojo ir neformaliojo ugdymo integracija) – esminis Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla elementas, sudaręs galimybę įtvirtinti mokyklos veiklos unikalumą. Švietimo ir mokslo ministerija 2013 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. SR – 6371 pritarė, kad mokykla gali taikyti švietimo ir mokslo ministro 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-1595 patvirtintos Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sampratos elementus:

  • Meninio (dailės ir technologijų) ugdymo programą, susidedančią iš vaizduojamojo, taikomojo ir šiuolaikinio meno dalykų pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme,
  • bendrojo ugdymo ir meninio ugdymo dalykų integraciją,
  • meninės raiškos projektus, neformaliojo švietimo veiklą studijose bei būreliuose visose ugdymo pakopose.

Įgyvendinus meninio ugdymo modelį mūsų mokyklos mokiniai geba: kurti tapybos, grafikos, skulptūros, technologijų, kompiuterinės grafikos, dizaino, fotografijos, video meno, naujųjų medijų meno kūrinius; pasirinkti geriausiai tinkamas meninės raiškos technikas ir technologijas; taikyti įgūdžius veikloje, susijusioje su etnine kultūra, šiuolaikinio meno, kultūros formomis ir kontekstais, kultūrinėmis bei kūrybinėmis industrijomis; kritiškai vertinti kultūros ir meno reiškinius, suvokti jų sociokultūrinius kontekstus; skleisti savo menines idėjas socialinėje aplinkoje (rengti parodas, pristatymus, internetines konferencijas). Nuoseklaus vaiko emocinio intelekto ugdymo menu poreikis mūsų mokykloje plečiasi. Parengtos ir įgyvendintos individualios meninio ugdymo programos turinio tinkamumą ir tęstinumo privalumus iliustruoja rezultatai.

Meninio ugdymo modelio lentelė

 

 

 

 

 

 

 

 

Meninio ugdymo skyriaus programos

1–4 kl. formaliajame ugdyme dėstoma dailė ir technologijos. Integruojant formalųjį ir neformalųjį ugdymą dailės ir technologijų programą papildo spalvinė ir grafinė raiška – po 0,5 sav. val. 1–2 kl. ir po 1 sav. val. 3–4 kl. ir integruota meninė raiška – po 0,5 sav. val. 1–4 kl.

 5–8 ir I–II meninio ugdymo klasėse dailės pamokose klasė dalijama į dvi grupes panaudojant mokinių ugdymo poreikiams tenkinti pamokas – po 1 val. klasei.
Integruojant formalųjį ir neformalųjį ugdymą 5–8 kl. dailės ugdymo turinį praplečia piešimo-tapybos (5–8, I kl. 1 sav. val.,), grafikos (5–8 kl. 0,5 sav.) ir erdvinės raiškos (5–8 kl. 0,5 sav. val.,) užsiėmimai.
7–8 kl. pageidaujantiems mokiniams vedami meninės fotografijos užsiėmimai (po 1 sav. val. iš neformalaus švietimo valandų).
Technologijų programą 8 kl. praplečia meninės technologijos (1 sav. val.).
Integruojant formalųjį ir neformalųjį ugdymą I–II kl. dailės ugdymo turinį praplečia piešimo-tapybos ir grafikos (po 1 sav. val. I kl.), tapybos-grafikos (1 sav. val. II kl.), erdvinės raiškos (po 1 sav. val.) užsiėmimai.
Technologijų programą I–II kl. praplečia rotaciniu būdu dėstomos meninių technologijų: keramikos, odos, tekstilės, stiklo programos (po 0,5 sav. val. I kl., po 1 sav. val. II kl.).
II klasėje meninio ugdymo klasių mokiniai atlieka kūrybinius darbus (projektas „Dovana mokyklai“). Mokiniai (individualiai) rugsėjo mėn. renkasi temą, mėgstamą dailės technologijų raiškos sritį. Direktoriaus įsakymu tvirtinamas mokinių pasirinkimas, skiriamas darbo vadovas. Spalio-balandžio mėn. skiriami savarankiškam kūrybiniam mokinių darbui, konsultuojantis su paskirtaisiais vadovais. Kūrybiniai darbai pristatomi mokyklos bendruomenei šventės metu.
III–IV kl. tobulinama mokinių dailės, technologijų pažinimo bei raiškos kompetencija: nuosekliai tęsiamas ankstesnis dailės, technologijų mokymas ir remiamasi pagrindinio dailės, technologijų ugdymo turinio koncentre mokinių įgyta dailės raiškos ir pažinimo patirtimi bei išugdytais gebėjimais.
Sudaromos galimybės kiekvienam mokiniui rinktis jo polinkius, poreikius ir gabumus atitinkančią menų programą.
Siekiant užtikrinti didesnes pasirinkimo galimybes mokiniams, besidomintiems šiuolaikinės dailės raiškos įvairove, norintiems patiems kurti ir pasinaudoti įgyta praktine patirtimi savo gyvenime, dailės, technologijų dalykų turinys grindžiamas mokinių interesus ir polinkius atitinkančia prasminga ir tikslinga jaunuolių saviraiška vizualinėmis, technologinėmis priemonėmis.
Vertinama vadovaujantis direktoriaus patvirtintu Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašu.
Diegiamas principas, kad visi mokiniai yra kūrybingi ir gali tam tikru mastu plėtoti visų meninio ugdymo veiklos sričių kompetencijas: meninės raiškos, menų suvokimo, interpretavimo, vertinimo, menų svarbos socialiniame kultūriniame gyvenime suvokimo. Vertinimas skirtas padėti mokytis, yra pozityvus ir konstruktyvus, atviras ir skaidrus, objektyvus ir veiksmingas, informatyvus ir ekonomiškas.

Mokymosi aplinkos ypatumai:
kuriamas palankus emocinis klimatas (rodoma pagarba, laikomasi susitarimų, tinkamai padrąsinant sukuriami kūrybai ir mokymuisi palankūs santykiai);
veikla vyksta specializuotuose dailinio ir integruotos meninės raiškos kabinetuose, kurie yra pritaikyti grupiniam ir individualiam darbui, įrengti remiantis ne tradiciniu, o postmodernistiniu ugdymo aplinkos modeliu, pasinaudojus „Kuriame ateitį“ projekto vadovo F.Obe rekomendacijomis. Dažnai menų pamokos vykdomos kultūrinėje aplinkoje: galerijose, muziejuose, teatruose ir kt. Tokiu būdu padedama mokiniams suprasti meninės veiklos svarbą kiekvieno žmogaus ir bendruomenės gyvenime, nuteikiama aktyvesnei meninei, kultūrinei raiškai ir suteikiama galimybė suprasti kūrybinių kultūrinių industrijų veiklos principus.
mokiniai pagal galimybes aprūpinami reikalingomis priemonėmis, sudaromos sąlygos naudotis jomis pamokų metu. Specializuoti grafikos, tapybos, keramikos, stiklo, fotografijos ir video kabinetai yra aprūpinti specializuota įranga, kuri yra nuolat atnaujinama.
ugdymo proceso metu bendradarbiaujama su bendruomenėje dirbančiais menininkais, skaitomos mokiniams paskaitos, vedamos pratybos, sudarytos sąlygos lankytis menininkų dirbtuvėse, stebėti kūrybos procesą, jame dalyvauti, kuriami įvairūs meniniai projektai, plenerai ir kt.

Priėmimo tvarka:

Kryptingo meninio ugdymo klasės komplektuojamos pirmoje klasėje. Tėvams pageidaujant, papildomos klasės ar grupės – penktoje klasėje.

Stojamųjų egzaminų nėra, priimami visi pageidaujantys 1-12 klasių mokiniai.

Mokymosi trukmė

Ugdymo programa trunka 10 metų. Programa įgyvendinama šiais etapais:

  • pradinis meninis ugdymas (1-4 klasės)
  • pagrindinis meninis ugdymas (5-10 klasės)
  • pageidaujantiems tęsti kryptingą meninį ugdymą, siūlomas išplėstinis kursas (11-12 klasė).

Mokestis:

  • Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-619 ,,Dėl mokesčio už mokslą Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos Meninio ugdymo skyriuje nustatymo“, kuriuo nustato 4,30 Eur mokestį už mokslą Kauno Juozo Grušo meno vidurinės mokyklos Meninio ugdymo skyriuje,  mokamą kiekvieną mokslo metų mėnesį (2014-11-12 Nr. 35-2-895).
  • Sąskaitos Nr. LT61 4010 0425 0109 6075
  • Mokyklos kodas: 190139659
  • Mokėjimo paskirtis: už pasirinktų meninio ugdymo programų neformaliajame meninio ugdymo skyriuje
  • Mokant už visus mokslo metus suma: 38.70 Eur
  • Nuo mokesčio iš dalies atleidžiami socialiai remtini mokiniai.
  • Mokesčio lėšos yra panaudojamos medžiagoms, įrankiams, naudojamiems dailės ir technologijų pamokose, įsigyti, plenerams, išvykoms.
  • Užsiėmimų trukmė: 2-4 val./sav. Grupėje mokosi 15 mokinių.

Viešoji nuomonė

  • Švietimo ir mokslo ministerija savitą mokyklos ugdymo modelį vertina kaip unikalų, pavykusį akademinio ir praktinio mokymo derinį, sudarantį sąlygas sėkmingai ugdyti ir ugdytis įvairių interesų ir gebėjimų mokiniams (L.Žadeikaitės 2005 m. raštas Kauno miesto švietimo skyriaus vedėjui A. Bagdonui). Mokykloje, įgyvendinant savito meninio ugdymo modelį, suburta profesionalų komanda, įrengta tinkama mokymo(si) bazė, sukaupta ilgametė patirtis:
  •  Po pirmosios mokinių kūrybinių darbų parodos LR seime Virginijus Domarkas, Lietuvos Respublikos seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, rašė: „Manome, kad Jūsų sukaupta meninio ugdymo patirtis ir neabejotini rezultatai yra didelis pedagoginis laimėjimas. Dėkojame už racionalius pasiūlymus, kaip mokykloje galėtų būti toliau vykdomos meninio ugdymo programos.“