Humanistinės kultūros ugdymas menine veikla

Humanistinės kultūros ugdymas menine veikla

Meninis ugdymas formuoja visapusiškai kūrybingą, kritiškai mąstančią, iniciatyvią, turinčią tvirtas pilietines nuostatas asmenybę. Nuo pirmųjų (mokykla pradėjo veikti nuo 1988 metų) mokyklos gyvavimo metų turėjome savitą viziją, tai yra tipinę mokyklą paversti tikrais kūrybos ir grožio namais. Nusprendėme tapti meninio ugdymo įstaiga, kurioje būtų puoselėjamas natūralus, įgimtas vaiko poreikis savo emocijas ir santykį su aplinka reikšti per vaizdą ir žaidimą, o per tai ugdyti poreikį kurti pačiam, pažinti meno pasaulį, dalyvauti kūrybinėje veikloje, estetiškai formuoti savo aplinką.

Individuali mokyklos pedagogų parengta Meninio (dailės ir technologijų) ugdymo programa bei savitas jos diegimo modelis (formaliojo ir neformaliojo ugdymo integracija)

esminis Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla elementas, sudaręs galimybę įtvirtinti mokyklos veiklos unikalumą. Švietimo ir mokslo ministerija 2013 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. SR – 6371 pritarė, kad mokykla gali taikyti švietimo ir mokslo ministro 2012 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-1595 patvirtintos Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla sampratos elementus:

  • Meninio (dailės ir technologijų) ugdymo programą, susidedančią iš vaizduojamojo, taikomojo ir šiuolaikinio meno dalykų pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme,
  • bendrojo ugdymo ir meninio ugdymo dalykų integraciją,
  • meninės raiškos projektus, neformaliojo švietimo veiklą studijose bei būreliuose visose ugdymo pakopose.

Įgyvendinus meninio ugdymo modelį mūsų mokyklos mokiniai geba: kurti tapybos, grafikos, skulptūros, technologijų, kompiuterinės grafikos, dizaino, fotografijos, videomeno, naujųjų medijų meno kūrinius; pasirinkti geriausiai tinkamas meninės raiškos technikas ir technologijas; taikyti įgūdžius veikloje, susijusioje su etnine kultūra, šiuolaikinio meno, kultūros formomis ir kontekstais, kultūrinėmis bei kūrybinėmis industrijomis; kritiškai vertinti kultūros ir meno reiškinius, suvokti jų sociokultūrinius kontekstus; skleisti savo menines idėjas socialinėje aplinkoje (rengti parodas, pristatymus, internetines konferencijas).

Tapome viena sėkmingiausių Kauno mokyklų.

Švietimo ir mokslo ministerija savitą mokyklos ugdymo modelį vertina kaip unikalų, pavykusį akademinio ir praktinio mokymo derinį, sudarantį sąlygas sėkmingai ugdyti ir ugdytis įvairių interesų ir gebėjimų mokiniams (L.Žadeikaitės 2005 m. raštas Kauno miesto švietimo skyriaus vedėjui A. Bagdonui). Nuoseklaus vaiko emocinio intelekto ugdymo menu poreikis mūsų mokykloje plečiasi: nuo 7-ių dailės ugdymo klasių komplektų išaugo iki 29, nuo 167 mokinių šiose klasėse iki 675 mokinių. Parengtos ir įgyvendintos individualios meninio ugdymo programos turinio tinkamumą ir tęstinumo privalumus iliustruoja tai, kad 14 abiturientų laidų baigė meninio ugdymo klases ir 124 (1999–2013 metais) mokiniai įstojo į menines specialybes (kasmet vidutiniškai po 9-14 mokinių). Iš jų – 23 baigė ar dar studijuoja Dailės akademijoje, 32 – KTU, Vytauto Didžiojo bei Vilniaus Gedimino universitetuose, 31 – Kauno kolegijoje ir kt. Populiariausios specialybės: architektūra (15), dailės pedagogika (4), menotyra (5), grafika (5), įvairių sričių dizainas (35), nors mokykla tikslo rengti profesionalius kūrėjus sau nekelia.

Greta kryptingo meninio ugdymo yra pasiekti labai geri ir akademiniai rezultatai: valstybinių brandos egzaminų analizė rodo, kad mokykla patenka tarp 12 geriausių miesto ugdymo įstaigų, įskaitant ir gimnazijas (jų mieste 18). Paskutiniųjų penkerių mokslo metų duomenimis olimpiadose, konkursuose, įvairiuose renginiuose (akcijose, projektuose ir kt.) dalyvavo: mieste – 2390 mokiniai, 545 iš jų tapo laureatais; šalyje – 798 mokiniai, 397 iš jų tapo laureatais; tarptautiniu lygiu – 836, 117 iš jų tapo laureatais.

Mokykloje, įgyvendinant savito meninio ugdymo modelį, suburta profesionalų komanda bei įrengta tinkama mokymo(si) bazė, sukaupta ilgametė patirtis:

  • nuo 1990–1991 m. m. pradėta sustiprintai dėstyti vaizduojamąją ir taikomąją dailę, integruojant dailinį ir technologinį ugdymą, vadovaujantis Kauno miesto mero 1990-06-15 potvarkiu Nr. 61;
  • Švietimo ir mokslo ministerijos dailės ekspertų komisija 1999 m. patvirtino individualią mokyklos meninio (dailinio-technologinio) ugdymo programą 9–12 klasėms;
  • Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo departamento Švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo 2002-09-03 įsakymu Nr. 01-37-846 mokykloje įvestas kryptingas meninis (dailės-technologijų) ugdymas – sustiprinto dailinio ugdymo tąsa;
  • Kauno miesto savivaldybės taryba 2005-12-22 sprendimu Nr. T-656 mokykloje įsteigtas neformalaus Meninio ugdymo skyrius. Leista vykdyti formaliojo meninio ugdymo programas integruojant formalųjį ir neformalųjį ugdymą;
  • 2009–2012 m. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Gabių vaikų centrui rekomendavus, įgyvendinta profesinės linkmės dailės ugdymo modulio programa, skirta mokiniams, siekiantiems dailės specializacijos ir tolesnio mokymosi pagal meno studijų srities programas. Pasiektas veiksmingesnis dailės ugdymo diferencijavimas, individualizavimas, specializavimas. Mokiniams sudarytos platesnės galimybės rinktis tolesnes studijas.
  • Nuo 2010 metų įgyvendinant užsibrėžtus tikslus savo veikloje remiamės Netradicinio ugdymo koncepcija, patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2010-03-05 įsakymu Nr. V-299 (Žin., 2010, Nr. 30-1400), Humanistinės kultūros ugdymo menine veikla samprata, patvirtinta Švietimo ir mokslo ministro 2012-11-16 įsakymu Nr. V-1595.

Po pirmosios mokinių kūrybinių darbų parodos LR seime Virginijus Domarkas, Lietuvos Respublikos seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, rašė: „Manome, kad Jūsų sukaupta meninio ugdymo patirtis ir neabejotini rezultatai yra didelis pedagoginis laimėjimas. Dėkojame už racionalius pasiūlymus, kaip mokykloje galėtų būti toliau vykdomos meninio ugdymo programos.“

 DAILĖ MUZIKA