Artėjančių egzaminų baimė – kaip ją įveikti?

Normalu, kad prieš egzaminą daugelis jaunuolių išgyvena stresą, jaučia nerimą, baimę. Tokiose situacijose imame abejoti savimi, savo žiniomis ir gebėjimais. Kuo egzaminas svarbesnis mums asmeniškai, tuo daugiau nerimo ir baimių kyla. Galvoje ima suktis įvairios gąsdinančios mintys. Šioje situacijoje į psichologinę mūsų būseną reaguoja ir mūsų kūnas: širdis ima plakti stipriau, pagilėja kvėpavimas, imame prakaituoti, gali būti silpna, pykinti. Gali sutrikti miegas, sumažėti ar padidėti apetitas, pasikeisti valgymo įpročiai. Visai tai – normali žmogaus reakcija į stresą. Tai padeda mums mobilizuoti jėgas bei geriau pasirodyti per egzaminą. Egzaminai reikalingi tam, kad įvertintų žinias ir gebėjimus. Taigi, atsipalaiduokite, pasaulio pabaiga neateis, jeigu jūs nepasirodysite per juos tobulai. Tačiau ką daryti tuomet, jei nerimas ir baimė tokie dideli, kad ima trukdyti mokytis, susikaupti ir blaiviai mąstyti? Galiausiai – sėkmingai išlaikyti egzaminą? Kaip tvarkytis su savo jausmais, mintimis? Ką daryti su „streikuojančiu“ kūnu? Kaip elgtis efektyviai ir sau naudingai? Čia pateikiama keletas patarimų, padedančių tvarkytis su egzaminų sukeliamu stresu.

1. Dirbkite su savo mintimis keliančiomis nerimą ir baimę. Jaučiant baimę ar nerimą mūsų galvoje sukasi tam tikros mintys, pvz.: „aš neišlaikysiu egzamino“ arba „kai reikės rašyti, aš viską pamiršiu“ ir panašiai. Įvardinkite šias mintis ir įvertinkite, kiek stipriai, vertinant skalėje nuo 0 iki 10.
2. Ne ką mažiau svarbus yra pasiruošimas egzaminui.  Neatidėliokite mokymosi iki paskutinės minutės: jeigu žinosit, kad skyrėt pakankamai laiko pasiruošimui, kils daug mažiau nerimo ir baimių.
3. Žinokite egzamino struktūrą. Kad egzaminų metu dėmesio neblaškytų netikėtumai, iš anksto susirinkite kuo daugiau informacijos – kada reikėtų atvykti, ką privalu ir ko negalima atsinešti, kaip elgtis, tik gavus egzaminų užduotis. Taip pat pasidomėkite egzaminų, kuriuos ruošiatės laikyti, programomis, vertinimo kriterijais.
4. Planuokite. Numatykite, kiek jums laiko liko, ir pagal tai susidarykite pasiruošimo darbotvarkę. Išsikelkite prioritetus, mokydamiesi būtinai darykite pertraukėles. Įsidėmėkite, kad vieną po kito geriausia mokytis kontrastingus dalykus (pavyzdžiui, matematiką ir istoriją). Sistemingai ruoštis egzaminams gali padėti ir internete esančios priemonės, kurios turi aiškų mokymosi progreso sekimo įrankį. Sistemingas mokymasis – tai kelias į sėkmę. Planuodami savo dienotvarkę, galite sutaupyti daug laiko, kuris dingsta besiblaškant ir neapsisprendžiant, ko imtis.
5. Žinokite, kada ir kur jūs dirbate efektyviausiai, ir naudokite šias žinias. Kiekvienas žmogus turi savo vidinį laikrodį, poilsio ir darbo režimus. Atsižvelkite į savo poreikius ir nesimokykite naktimis, jei jums norisi miego. O galbūt, atvirkščiai, naktį įsijungia antrasis kvėpavimas? Pailsėkite. Mokslininkai teigia, jog ilgesnės nei 45 minučių, koncentracija ties viena veikla tampa neefektyvi. Todėl besimokydami darykite pertraukas. Tuo metu galite pajudėti, pakvėpuoti grynu oru ar tiesiog pagulėti užsimerkus. Sportuokite. Fizinis krūvis mažina įtampą, gerina protinę veiklą. Taigi, savo dienotvarkėje būtinai atraskite bent 30 min. aktyviai fiziniai veiklai, pvz.: bėgimui, važiavimu dviračiu, pasivaikščiojimu ir pan.

  1. Nusiteikite optimistiškai, drąsinkite save bei kitus. Kuo daugiau bandysite įsivaizduoti nesėkmes, tuo didesnė baimė gali apimti. Venkite numatyti blogus padarinius ir galvokite, ko mokotės, ką jau išmokote ar dar išmoksite. Pozityvus mąstymas suteiks jėgų ir pasitikėjimo savimi. Nepamirškite padrąsinti ir draugų, klasiokų.

Valdyti egzaminų įtampą geriausiai padeda sistemingas mokymasis ir pažangos stebėjimas. Internetinė pasirengimo brandos egzaminams priemonė „Egzaminatorius.lt“ pateikia visiškai egzaminų programas atitinkančią susistemintą medžiagą – konspektus, sąvokas, įvairaus sudėtingumo užduotis, vaizdinę informaciją. Be to, dvyliktokai čia gali pasitikrinti savo žinias ir sužinoti, kiek yra išmokę vieną ar kitą temą.
Na, o jei visos šios priemonės neveikia, ir protas bei kūnas atsisako paklusti, visada galite kreiptis pagalbos į specialistus, kurie padės surasti ir mobilizuoti stipriąsias jūsų puses.

Parengė psichologė Greta Jakaitė